HMOOB TSAV NTUJ

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

google-site-verification: googlefbfddf59e706b96b.html

Latest topics

» Ib tsoom Phoojywg Nej Nyob Licas lawm
by Liajntsuab 7th October 2019, 9:45 am

» NCIG XYUAS HMOOB NYAB LAJ TEB TSEEM UA LUB NEEJ NYOB TOJ SIAB
by Tub kev deb 3rd October 2019, 7:19 am

» Tshuaj Ntsuab
by PIJPAUJ 27th November 2018, 11:17 am

» NYOB ZOO OS
by cwjmemdub 10th October 2018, 9:37 pm

» TUS KAB MOB CANCER TXOV HMOOB LOS TAU ZE 600 TAWM XYOO & TSEEM YUAV MUAJ NTXIV
by Liajntsuab 13th April 2018, 11:57 am

» ***UA NEEB***
by shung 8th March 2018, 5:49 pm

» Neeb Saub ua rau neeg vwm
by shung 4th February 2018, 2:58 pm

» Xiong Chang
by koobpovtxuj 10th December 2017, 11:00 am

» Koobpovtxuj.
by koobpovtxuj 19th November 2017, 1:34 am

» kuv cov duab.
by koobpovtxuj 18th November 2017, 11:30 am

» KHAWV KOOB
by koobpovtxuj 30th September 2017, 4:29 pm

» tus Tswv Cheem Rog yog leeg twg ?
by koobpovtxuj 13th August 2017, 9:03 pm

» Nco txog Phas Nyas Tub Npis Lis Foom Txiaj Ntsim.
by Admin 1st August 2017, 5:12 pm

Tsev seev PajHuam

keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb  ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ). Nraug_11

Hmong beauty nature

keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb  ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ). Dsc08613

Compteur visitor

hnub 18/09/2010 los mus

2 posters

    keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ).

    koojziagkabzaug
    koojziagkabzaug
    Moderator
    Moderator


    Messages : 3529
    Date d'inscription : 2010-02-28

    keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb  ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ). Empty keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ).

    Post  koojziagkabzaug 1st April 2014, 2:32 pm



    keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb
    ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ).


    keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb  ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ). Tgfrbs10


    Tuesday, 9 16 2012

    By: Dr. Touxa Lyfoung


    “Kuv tau tham nrog ib co nom tswv Fakis uas kav lub Xeev Xeekhuam, nrog ib co noob Fuab Tais Xeekhuam Teb thiab nrog ntau tug nom tswv txwj laug Hmoob. Kuv muab tej lus uas kuv tau hnov los sau ua ib zaj dab neeg tseg cia rau cov tub ki kom lawv paub thiab ras txog peb cov kwv tij Hmoob lub neej yav thaud.”

    Ua Cas Cov Laus Ho Hais “Tsiv Suav Rog:

    Niaj hnub no, peb cov kwv tij Hmoob tej pog tej yawg tseem hais dab neeg qees rau lawv tej tub tej ki xeeb leej xeeb ntxwv tias puag thaum ub, ntev ntau tiam los lawm, lawv pog lawv yawg tau tsiv lub teb chaws Suav los ua ib lob neej tshiab nyob rau ntawm lub teb chaws Lostsuas. Thaum twg lub teb chaws tsis tiaj tus, muaj tsov muaj rog, muaj sib tua ua rau nyob tsis tau ua rau cov Hmoob ntshai thiab cov Hmoob khiav tawm zom zaws zam mus deb cawm lawv txoj sia ces thaum ntawd cov Hmoob hais tias lawv “Tsiv Suav Rog”. “Tsiv Suav Rog” lo rau ntawm lub qhov ncauj tiam sis khuam nyob rau hauv daim nplooj siab yog ib lub cim tias thaum ub nyob rau pem lub teb chaws Suav tau muaj xwm ib zaug ua rau cov Hmoob tau khaws tseg cia mus tas ib txhi. Puas yog cov Hmoob tau muab tej hmuv, ntaj, riam thiab phom nrog ib co Suav ua rog loj thiab sib tua hnyav tag ua rau cov Hmoob swb loj es cov Hmoob tsiv khiav? Puas yog tej niag nom Suav Rog Rog pheej sib tua heev heev ua rau cov Hmoob nyob tsis tau kiag es cov Hmoob tsiv khiav? Puag yog cov Hmoob tiv tsis tau tej nom Suav Rog Rog tej se thiab lawv tej kev tsim txom es cov Hmoob tsiv xwb? Peb cov Hmoob tsis muaj ib co ntawv sau tej xwm txheej tseg cia ces zoo li yuav tsis muaj peb ib leeg twg paub tseeb tias vim tus sim zeej dab tsi tiag es peb cov Hmoob thiaj tau tsiv tawm ntawm lub teb chaws Suav mus.

    Hais Txog rau ntawm kuv tsev neeg, kuv yawg Lis Nraj Pos hais tseg cia tias nws yog tus uas tau tsiv lub teb chaws Suav los. Muab xam los ces zoo li nws yuav tau tsiv los rau ntawm lub xyoo 1870. Nws hais tseg cia tias nws raws qab los nrhiav ib co kwv tij uas tau tsiv los ntau xyoo ua ntej los lawm. Tom qab kuv yawg Lis Nraj Pos phaum neeg lawm Kiab Toom Lauj Npliaj Yob thiab kuv txiv Lis Txhiaj Foom kuj tsis tau hais tseg cia tias nkawv tau pom ib co kwv tij neej tsa Hmoob twg pem lub teb chaws Suav los tshwm tshiab rau ntawm lub teb chaws Looj Hej ntxiv lawm. Vim li cas peb cov Hmoob ho tsum tsis tsiv tsis khiav tawm ntawm lub teb chaws Suav mus ntxiv lawm? Puag yog vim cov Fakis tuaj kav cov teb chaws Lostsuas thiab Nyab Laj es lawv tau tuaj xyuas meej kom muaj cov ciam teb zoo cais cov teb cov chaw ua rau cov Hmoob pem lub teb chaws Suav hla tsis dhau tej ciam teb ntawd lawm xwb? Puas yog vim tus dab tsis ntxiv thiab? Li cas los zoo li ntawm no ib lo lus tseeb ces kuj tsis muaj peb ib leej twg paub ntxiv thiab.

    Nplog 3 Tug Fuab Tais:

    Zaj lis xwm teb chaws Lostsuas hais cia tias muaj ib lub caij lub teb chaws Lostsuas ntxhov loj heev kawg. Kuv xav tias zoo li yuav yog tom qab me ntsis lub sij hawm ntawd ces peb cov Hmoob mam pib los tshwm rau ntawm lub rooj teb ntawd. Lub caij lub teb chaws Lostsuas ntxhov yog lub caij lub xyoo 1830. Thaum ntawd, lub teb chaws Lostsuas hu ua lub chaws Ib Plhom Tug Ntxhw -Laxab-. Lub teb chaws tawg ua 3 nroog es muaj 3 tug Fuab Tais kav xws li tus Fuab Tais Moos Loob (Luangprabang) tus Fuab Tais Veecam (Vientiane) thiab tus Fuab Tais Capaxav (Champassak). Muaj cov Thaib nyob rau sab saum toj saib xyuas cov Fuab Tais Nplog. Muaj cov Nyab Laj xav tau xav txeeb yuav cov teb chaws Nplog ntawd ua lawv tug thiab.

    Tus Fuab Tais Veecam hu ua Cob Anub (Chao Anou) no tau sawv tua cov Thaib heev hlo tiam sis nws ho tua tsis yeej luag. Nws khiav mus nkaum nyob rau sab pem Qaum Teb pem Xeekhuam Moophuas Teb. Cob Naib (Chao Noy), tus me nyuam Fuab Tais kav lub Moophuas Teb tsis xav mauj pluab ntug nrog rau cov Thaib muaj muaj zog ces nws pab ntes kiag Cob Anub Veecam nrog luag tej poj niam tub se tag tib si xa mus rau cov Thaib coj mus muab lawv loj tsim tuag tu noob tas rau tim lub tuam ceeb Npakoj (Bangkok), Thaib Teb (Thailand). Tus Fuab Tais Nyab Laj nram lub tuam ceeb Heb (Hue) uas mauj me ntsis kev tshua nrog rau Cob Anub tsis txaus siab ces luag tso kiag luag ib co tub rog Nyab Laj tuaj ntes kiag Cob Naib Xeekhuam coj mus tua kiag pov tseg. Cov Thaib tsis xav kom cov Nplog rov qab sawv tau tua cov Thaib ntxiv thiab tsis xav kom cov Nyab Laj tuaj raus tes pab cov Nplog tau thiab ces cov Thaib muab lub tsheej Veecam rhuav, tsoo, hlawv pov tseg tag thiab cov Thaib kuav kiag cov pej xeem Nplog txij pem tus ciam teb Moophuas Teb los, coj lawv tag tib si nqis hla tus dej loj Nakoom (Mekong) mus nyob tshiab rau ntawm lub teb chaws Thaib Qaum Teb uas niam no luag hu ua thaj av Ixam (Isane). Zoo li no, thiaj mauj ib thaj av dav fo zoo li tsis mauj tus tib neeg nyob seem cia nyob rau pem Xeekhuam thiab Xaniam Teb puas rau ntawm tus ciam teb Nyab Laj. Thaj av ntawd muaj cov hav zoo loj thiab ua roob ua hav ua rau txoj kev mus los sib cuag tsis yooj yim kiag. Yog nyob rau ntawm thaj av ntawd kiag uas peb cov kwv tij Hmoob tau los tshwm rau thiab tau los pib peb ib lub neej tshiab Lostsuas. Zoo li peb cov kwv tij Hmoob yuav tau pib los tshwm rau ntawd tom qab lub xyoo 1830 thaum lub teb chaws Suav kub ntxhov thiab muaj ib tug tsov rog loj uas luag hu ua tus Tsov Rog Yaj Yeeb.

    Hmoob Lub Neej Pib Rau Hauv Nplog Teb:

    Thaum kuv tseem kawm ntawv nyob rau pem lub tsheej Xeekhuam, muaj ib zaug kuv tau mus xyuas kuv tus phooj ywg hu ua Cob Xoxais Xanyavoos (Chao Sopsay Sayavong) tom nws tsev. Kuv mus ntsib nws ib tug txiv hlob laus laus nyob rau tod. Kuv tus phooj ywg thiab nws txiv hlob lawv yog cov noob Fuab Tais Nplog Xeekhuam Teb. Kuv tus phooj ywg tus txiv hlob los nrog kuv tham ntev tham ntau ua si. Thaum luag paub tias kuv yog ib tug Hmoob thiab ces luag thiaj piav zaj dab neeg nram no pub rau kuv mloog. Luag hais tias:

    “Thaum kuv tseem hluas thiab tseem ua kam nyob rau hauv tus Fuab Tais Xeekhuam Teb tsev, kuv yeej tau nyeem ob peb tsab ntawv hais txog ib co kwv tij hnav dub uas peb hu ua cov Mi-os (Meo or Hmoob) no lawm thiab. Zoo li nej cov kwv tij Mi-os los pem lub teb chaws Suav los. Nej ces yuav tsis ua ib teg tsiv los rau peb lub teb chaws tiam sis nej ces yuav tsiv los ua ntau pab ntau pawg thiab ua caij ua thaum los. Cov ntawv qub qub uas kuv tau nyeem yog cov Comoos nram Npanpas thiab pem Xaniam xa tuaj. Ntev ntev ib zaug twg ces mam pom ib daim ntawv tshwm. Yog cov Comoos cov lus ceeb toom tuaj rau yawg Fuab Tais tias mauj teb pab Mi-os tuaj zwm, hawm, thov ua luag tub luag kiv thiab thov nyob ua noj ua haus. Tiam sis, cov kwv tij Mi-os tsis los nrog cov Nplog nyob koom zos rau nram tej tiaj vim tias lawv tsis zoo li cov noob neeg uas xub tau los nyob ua ntej rau ntawm thaj av ntawd. Cov Mi-os hais luag lus, tsis nus li cov mab, tsis hnav li cov Suav, tsis ua liaj noj thiab tsis coj txoj kev ntseeg Hauj sam. Lawv nyiam ua lawv tej tsev nqeeb los puas tsev vuas nyob rau puag tim tej nta roob nta toj deb rau ntawm tej zos Nplog. Lawv ua lawv tej teb nyob rau puag tim tej qab roob qab ha.”

    Ua Cas Hmoob Thiaj Li Muaj Nom:

    Cob Xanyavoo tus txiv hlob hais ntxiv mus tias:

    “Ntau xyoo dhau mus, ntau tiam dhau tag lawm los cov kwv tij Mi-os tseem tsis paub hais lus Nplog qees. Lawv teev lawv tej Dab Qhuas. Lawv ua lawv tej zos nyob 4-5 hnub kev deb. Txoj kev mus los sib cuag los tsis yooj yim. Lawv los tsis nyiam nqis mus rau nram lub tiaj tsis so thiab. Zoo li no, nyob rau ntawm qhov chaw twg mauj cov kwv tij Mi-os los nyob coob, huam thiab vam zuj zus tuaj ua rau siab tsis txhua thiab xyuas tsis txog lawm ces cov Fuab Tais Nplog Xeekhuam Teb thaud thiaj tau tso lus rau cov Comoos kom lawv kav tsij tsa tej tug Mi-os mus ua nom ua tswv mus siab xyuas cov laj meej pej xeem nyob rau ntawm tej zos Mi-os muaj hu ua Xophia, Txoovkav, Thoolis, Phutoom, Kiabtoom, thiab Phia. Tej tug nom Mi-os ua kam zwm rau tus Cob los puas tus Fuab Tais teb chaws Xeekhuam kiag. Tej tug nom Mi-os ua kam nce rau tus Comoos kav lub toom Npanpas los puas lub toom Xaniam xwb.”

    Thaum kuv loj tuaj ces tsis muaj cov npe nom tswv ntawd tag lawm vim tias tom qab cov Fakis tuaj kav peb lub teb chaws ces luag muab cov npe nom tswv hloov mus hu tshiab ua Tojxeem, Nainpab, thiab Komakas tas lawm. Txawm li cas los xij, zoo li peb cov kwv tij Hmoob tseem nyiam thiab tseem saib tej koob npe nom tswv qub rau qhov chaw siab thiab muaj nqi. Niaj hnub no, kuv tseem hnov ntau tug Hmoob pem toj nram hav hais zoo siab hlo thiab muaj plhus ntxiag tawm tias lawv yog yawg Kiabtoom, ywg Phutoom, yawg Thoolis los puas yawg Txoovkav no cov xeeb leej xeeb ntxwv tu ki.

    Hmoob Tus Phutoom:

    Lub xyoo 1933, lub xyoo uas kuv kawm ntawv yuav luag tiav nyob rau pem lub tsheej Xeekhuam, kuv txiv tau nce tuaj tos kuv rov qab mus xyuas tsev tim Phakheb thaum lub caij so ntawv. Thaum wb dhau kev los txog rau ntawm lub toom Npanpas wb tau los so pw hauv yawg Comoos laus tsev. Luag paub kuv yawg Lis Nraj Pos zoo. Luag nyob peb hnub ke deb rau ntawm Looj Hej. Luag piav txog cov kwv tij Hmoob rau kuv thiab kuv txiv wb mloog tias:

    “Ib txwm puag thaum ub los ces tus Fuab Tais Xeekhuam yeej cia rau tus Comoos Moos Khas ua tus nom loj saib xyuas tag nrho cov pej xeem Mi-os ntawm lub nroog Looj Hej. Thaum cov pej xeem Mi-os huam vam coob tuaj thiab muaj noj muaj haus zoo lawm ces ib tug nom Comoos Moos Khas thaum ub kuj tau tsa ib tug kwv tij Mi-os nyob rau ntawm cov zos Mi-os.

    Tus Phutoom Mi-os rau siab kawg ua nws txoj hauj lwm es nquag ncig mus daws cov pej xeem tej plaub ntug thiab txhim kho lawv tej kev tsis sib haum xeeb me me ua rau lub teb chaws tiaj tu zoo ua rau ib tsoom pej xeem sawv daws tua tau zoo ua noj ua haus. Cov neeg zej zog zoo siab heev. Lawv nyiam yawg Phutoom, hwm nws li niam li txiv thiab muab nws ua lawv qhov chaw vam khom. Nws los ua neej nce thiab muaj noj muaj hnav zoo. Ces, ntev tuaj ntau tug coj noj coj haus Mi-os kuj txawj khib txawj ntshaw lub koob npe hwj chim nom tswv.

    Kev Sib Txeeb Ua Nom Tswv Pib:

    Thaum tus Phutoom Mi-os tuag tas thiab tus Comoos Moos Khas nce mus yos pem cov zos Mi-os es mus nrhiav dua ib tug Phutoom Mi-os tshiab thaum ntawd nws mus pom cov kwv tij Mi-os ua neej tsis zoo npaum li nws tau xav cia. Ib tug txwj laug Mi-os thiaj sawv los hais rau luag tias lub neej Mi-os poob ces vim yog cov kwv tij ua neej tsis sib hlub thiab vim yog cov neej tsa ua neej tsis sib pab. Sawv daws tsis sib hlub thiab tsis sib pab ces vim yog sawv daws cov noj coj ua tsis sib raug vim txoj kev sib khib ntshaw ua nom ua tswv. Tau ib ntus tas los lawm no, sawv daws txoj kev tsis sib raug loj loj tas zog txog ntua rau tias “kuv muaj noj los kuv tsis caw koj, koj dawm kuv los koj tsis hu thiab, kuv tsa ces koj rhuav hos, koj tuav cev kuv tso xwb.”

    Thaum ntawd, tus Comoos los pom tias ntau ntau tug yawm Mi-os kuj tua nqa lawv cov kub twj kum, cov pov haum los puas cov nyiaj txiag tuaj pub rau luag thov ua tus Phutoom. Tus Comoos Moos Khas tsis paub ua zaj twg zoo ces zaum ntawd luag thiaj ncua tseg es tsis tsa tus Phutoom Mi-os.”

    Hmoob Cov Kiabtoom:

    Yawg Comoos laus hais mus ntxiv tias:

    “Rov qab los txog rau ntawm lub toom ces tus Comoos Moos Khas mam qhia mus rau tus Fuab Tais Xeekhuam Teb paub thiab thov luag pab nqis mus pab tus Comoos tsa tus Phutoom Mi-os tshiab thiab mus nrhiav daws tej teeb meem kev tsis sib haum xeeb nyob rau hauv cov zos Mi-os Looj Hej. Ces, zaum ntawd, tus Fuab Tais Xeekhuam Teb thiaj tau nqis mus txog ntua rau nram lub Toom. Luag mus txheeb xyuas ces luag pom tias cov kwv tij Mi-os sib coj txawv luag cov pej xeem Nplog. Cov Mi-os coj ua pab ua pawg. Nyob rau hauv pab pawg twg ces tag nrho sawv daws coj tib lub npe uas cov kwv tij Mi-os hu lub Xeem. Pab pawg twg los nyias mloog nyias tus coj hais. Tag nrho cov coj los puas nres Xeem puav leej ua neej muaj no muaj hnav zoo thiab phim ua tus Phutoom tas tus. Tiam sis, thaum tus Fuab Tais xav muab ib tug nres Xeem twg tsa ua tus loj ces tag nrho lwm cov nres Xeem tsis kam kiag li. Luag tws kev ces thaum kawg laug cia li muab kiag txhua txhia tus coj ntawm tej tsev neeg Mi-os loj twg tsa ua nom tas tus. Luag tau mus kawm ntawv thiab tau mus hlob nyob rau nram Nyab Laj Teb los ces luag thiaj muab lub npe nom tswv Kiabtoom no los tis rau cov thawj coj Mi-os thiab luag hais rau lawv kom nyias mus siab mus xyuas nyias pab nyias pawg kwv tij ua ntej xwb tso. Ces thiaj li mauj cov Kiabtoom Mi-os li nram no:

    1. Lauj Kiabtoom saib xyuas nws cov kwv tij xeem Lauj.

    2. Vaj Kiabtoom saib xyuas nws cov kwv tij xeem Vaj.

    3. Muas Kiabtoom saib xyuas nws cov kwv tij xeem Muas.

    4. Lis Kiabtoom saib xyuas nws cov kwv tij xeem Lis.

    5. Yaj Kiabtoom saib xyuas nws cov kwv tij xeem Yaj.

    Lwm cov Xeem Mi-os (Xyooj, Thoj, Vwj, Ham, Kwm, Tsab, Hawj) uas muaj neeg tsawg dua los zaum ntawd tus Fuab Tais Xeekhuam Teb tau muaj teb koob npe nom tswv rau lawv tas tib si thiab. Luag muab lawv tsa ua Phutoom, Txoovkav los Xophia thiab hais rau lawv kom lawv nyias mus saib mus xyuas nyias kwv nyias tij.”

    Yawg Comoos laus xaus tias:

    “Nej cov Mi-os txhua txhia Xeem tau nom tau tswv ua li lub siab xav tag. Nej cov nres Xeem lub hwj huam sib luag tag es tsis muaj ib leej twg siab ib leej twg qis ntxiv ces nej cov kwv tij Mi-os thiaj tsum tsis sib khib thiab tseg tsis sib txo. Tsis ntev ces, “Kuv cev tuaj ces koj kam txais, kuv hais ces koj kam yuav, thiab kuv tuav ces koj pab txhawb ntag.” Nej cov kwv tij rov qab ua neej sib hlub, cov neej tsa rov qab sib pab ntsuag qees ces nej cov kwv tij neej tsa Mi-os thiaj rov qab ua neej xws li mab zoo lis suav thiab mauj noj muaj hnav zoo los txog ntau rau thaum cov Fakis tuaj kav peb lub teb chaws Lostsuas.”

    Hmoob Lub Xeem Yog Dabtsi (Why do Hmongs Have Last Names):

    Ua ntej kuv yuav piav zaj dab neeg no mus ntxiv, ces kuv yuav muab ib lo lus los hais txog, “Lub Xeem Hmoob” qhia rau cov tub ki ua ntej tso. Lub Xeem muaj ob nqe lus.

    Nqe 1: Lub Xeem Hmoob yog qhov txhawb yus lub zog es hais tias cov neeg twg koom tib lub Xeem npe ces lawv yog kwv yog tij tag thiab lawv yuav tau sib pab li kwv li tij. ( First, the last names in Hmong names represent that if any person having the same last names are like brothers, and should help each other like brothers.)

    Nqe 2: Lub Xeem Hmoob cheem yus lub siab es tsis pub cov tub ntxhais koom tib lub Xeem npe sib sau. (Second, the Hmong last name is to stop the hearts of boys and girls having the same last names, to get married.)

    Kuv tsis paub tias leej twg yog tus tsim lub Xeem nkawm lus los rau peb cov kwv tij neej tsa Hmoob coj lwv tswj tsim tsa lawv lub neej tiam sis kuv muab lub Xeem nkawm lus hu ua “Nkawm Cai Qhib Kev Ua Neej.” Yav tag los ces kuv yeej tau hnov thiab tau pom ntau yam hais txog lub Xeem los lawm tiag.

    1. Thaum kuv txiv Lis Txhiaj Foom tseem nyob rau puag tim Dej Tshuam thiab tim Dej Muaj Ntab, thaum ntawd kuv txiv hais tseg tias nws cov kwv tij muaj tsawg tsawg ces lawv txawm siv zog sib pab npaum twg los lawv lub zog tsis txaus ua rau lawv ua neej nyuaj heev. Lub Xeem tsis pub muaj sib yuav hauv lawv pab pawg Hmoob Lis yuam cov tub cov ntxhais mus yuav luag lwm Xeem Hmoob ces kuv txiv lawv thiaj ho tau tej neej tej tsav pab lawv ib zog ntxiv thiab ces lawv lub neej thiaj sawv tau.

    2. Thaum kuv loj tuaj lawm, kuv tau mus ncig xyuas cov Hmoob thiab cov Nplog thoob teb puv chaws. Kuv tau mus pom tias ua cas muaj tej niag kab mob txawv txawv hauv tej tsev neeg Nplog nto koob nto npe tiam sis kuv ho tsis pom tias cov kwv tij Hmoob muaj tej niag kab mob txawv txawv ntawd. Kuv thiaj xav tias ntshai yuav yog vim tias cov Hmoob muaj lub Xeem thiab vim tias lub Xeem txiav tau tsis pub cov tub ntxhais koom tib cov roj cov ntshav sib yuav es cov Hmoob thiaj tsis muaj tej niag kab mob txawv txawv ntawd.

    3. Kuv thiab kuv tsev neeg dim tuag thaum tus tsov rog Zivpeej ces vim yog muaj ib co kwv tij Lis Cuab pab dawb pab tiag pab kuv tsev neeg tiag tiag. Thaum tus Tseem Fwv muab lub hwj chim rau kuv coj mus saib teb xyuas chaws pem lub Xeev Xeekhuam, luag tsis muab nyiaj muab txiaj ntau rau kuv coj mus ntiav tej neeg los pab kuv thaiv teb thaiv chaw ces kuv thiaj li tau tig mus siv lub Xeem Hmoob pab kuv. Kuv rub tej kwv tij los pab kuv li lub Xeem hais thiab kuv muab lub hwj chim faib tawm nthuav dav mus rau cov kwv tij Lis Cuab tej neej tsav Xeem Yaj, Muas, Vaj, Kwm, Thoj, Vwj, Ham, Hawj, Xyooj, thiab ntau Xeem ntxiv li lub Xeem yuam. Ces thaum kawg kuj yog kiag tag nrho peb ib tsoom Hmoob sawv daws tas tib si sib pab tuav teb tuav chaw ua rau peb tuav tau lub teb chaws ruaj ntom zoo ua rau cov Nyab Laj Viamee nkag tuaj tsis tshua tshwm rau peb lub teb chaws.

    Li no, kuv thiaj xav tias lub Xeem Hmoob, nws “Nkawm Cai Qhib Kev Ua Neej” yog ib lub pov haum uas yuav ua tau lub neej Hmoob ruaj ntseg mus tas ib txhi nyob rau hauv lub Ntiaj Teb no es tsim nyog cov kwv tij neej tsa Hmoob yuav tsum tau muab lub Xeem coj los coj thiab coj los siv ncaj ncaj tiag tiag.

    Fakis Ob Tug Se:

    Hais lub Xeem Hmoob tag lawm ces cia kuv rov qab los piav dab neeg mus ntxiv. Cov Fakis tuaj kav lub teb chaws Lostsuas lub xyoo 1892 tag ces lawv pib yuam cov pej xeem them se. Thaum ntawd, muaj ob yam se Fakis. Yam ib yog: tus se tsev neeg. Cov Fakis phua ua nyiaj txiag rau txhua txhia tsev neeg them kiag ib xyoo twg ib zaug. Lub xyoo 1940 ntawd tus se tsev neeg yog 7 kis. Yam ob yog: tus se tub hluas lub zog. Ib xyoo twg, ib tug tub hluas twg nto 19 xyoo ces nws yuav tsum tau mus ua num dawb rau cov nom tswv 15 hnub. Nws mus kho cov kev thiab mus cheb cov nom tswv tej tsev ua kam los puas mus ua tej hauj lwm zej zog li cov nom tswv txib rau. Tsev neeg twg tsis xav kom nws ib tug tub mus ua cov hauj lwm dawb rau cov nom tswv 1 hnub ces tsev neeg ntawd muab tau ib co nyiaj mus them luag pauv yuav tus tub lub zog. Ces sawv daws thiaj muab cov nyiaj ntawd hu ua tus se txhiv tus tub hluas lub zog. Tus pej xeem twg tawv es tsis them nws cov se ces nws yeej raug cov nom tswv Fakis nplua thiab muab rau txim tiag tiag.

    Hmoob Thiab Fakis Sib Tua:

    Lub xyoo 1895, cov nom tswv Fakis nce kiag tag nrho ob yam se siab heev. Cov pej xeem Hmoob them tsis tau ces lawv txawm tawv tsis them se ntag. Tag nrho cov Kiabtoom Hmoob sab tim Looj Hej yuav cov pej xeem siab es sib yaum tuaj ib tog tsis sau cov pej xeem se. Cov nom tswv Fakis tsis txaus siab kiag. Lawv tso kiag ib co tub rog muab tej phom riam tuaj tua cov Kiabtoom Hmoob yuam lawv yaum cov pej xeem them se. Raws li tus Komixes Fakis pem lub tsheej Xeevkhuam hais rau kuv lub xyoo 1943 ces nplua rog loj nyob ze rau ntawm lub zos Khamanee, Looj Hej. Luag hais tias:

    “Thaum ntawd, tus nom tub rog Fakis zaj tswv yim ces yog coj nws pab tub rog nce mus tua cov Mi-os pem cov zos Mi-os. Nws mus ntsib cov Mi-os tuaj tos nws kev ntawm ncauj ke ces thiaj muaj sib tua loj. Cov Mi-os thiab cov Fakis sib tua heev tau ntau hnub ntau hmo los tsis muaj pab twg swb thiab pab twg yeej. Cov Mi-os tsis thim ib taws li cas ces cov Fakis kuj dhau tsis tau mus thiab. Tus nom tub rog Fakis ceeb tias ua cas cov Mi-os muaj tej phom suab xwb los cov Mi-os niam sib zog tua cov Fakis tag npaud es tsis ntshai cov Fakis tej niam phom 3 teg kiag li. Nws pom tias yog cia siv nws pab tub rog xwb mas yuav tsis yeej sai. Ces, nws xa ib tsab xov rov qab mus rau pem lub Tsheej kom tej hlob pab xa ib pab tub rog nrog rau ob peb rab tuam phom tuaj pab nws ntxiv. Tsuas yog, thaum cov nom tswv Fakis pem lub tsheej Xeekhuam los sib tham sib sab laj ces lawv pom tias tus xwm txheej ntawd tsis mus raws li xav tseg cia thiab yog cia txoj kev sib tua loj tuaj dua ntawd ntxiv mas nram ntej yuav daws nyuaj heev. Ces, lawv tsis ua raws li lawv tus nom tub rog thov tuaj tiam sis lawv xa ib co lus mus rau nws kom nws ncua txoj kev sib tuaj tseg thiab kom nws coj nws cov tub rog thim mus nyob rau ntawm lub nras Xeekhas, Npanpas. Thooj txhij ntawd, lawv xa ob tug nom tswv Fakis nrog ib tug neeg txhais lus Nplog mus nrhiav cuag cov Kiabtoom Mi-os nqis mus nrog cov nom tswv Fakis thiab Nplog sib tham nram lub Toom nrhiav ib txoj kev haum xeeb los tsum tsov tsum rog. Cov Kiabtoom Mi-os los zoo siab tsum sib tua thiab ces nplua rog ntawd thiaj xaus mus.”

    Kev Sib Tua Xaus:

    Lis Nom Lwm uas yog Kiabtoom Lis Nyiaj Vws Nookhiam ib tug tub tau hais ib zaug rau kuv tias:

    “Kuv txiv hais tias thaum cov Kiabtoom Hmoob puav leej pom zoo tso txoj kev sib tua tseg thiab kam nqis mus nrog cov nom tswv Fakis sib tham nyob rau nram lub tiaj nrhiav yuav txoj kev haum xeeb vim tias tog twg los tsis tau muaj ib co neeg tuag coob. Tsuas yog, sawv daws ntshai tsam yog cov nom tswv Fakis ib zaj tswv yim ntxias lawv xwb ces lawv tsis mus tag txhua leej txhia tus rau nram lub Toom. Lawv cia Muas Kiabtoom tib leeg mus tham ua sawv daws npe thiab ua sawv daws tug xwb. Lwm cov Kiabtoom cog ib co lus khov kho rau Muas Kiabtoom tias yog muaj ib yam xwm twg sawv tuaj mas lawv cov nyob tom qab yuav pab nws thiab nws tsev neeg tib si. Lawv hais ntxiv thiab tias yog Muas Kiabtoom ho mus tham tau ib co lus zoo los mas tag nrho cov Kiabtoom yuav zoo siab cia rau Muas Kiabtoom ua sawv daws tus coj lawm nram ntej.

    Cov nom tswv Fakis thiab Nplog pom Muas Kiabtoom nqis pem lub zos Hmoob los nrog lawv sib tham ces lawv kuj zoo siab kawg. Lub teb chaws rov qab tiaj tus tag lawm ces cov Fakis tsa Muaj Kiabtoom ua tus loj los saib xyuas tag nrho cov Kiabtoom Hmoob sab tim Looj Hej. Luag muab Muas Kiabtoom lub npe nom tswv hloov los hu ua Muas Tojxeem. Li no, nyob rau peb sab tim Looj Hej thiaj xub muaj ib tug Tojxeem Hmoob saib xyuas cov pej xeem Hmoob. Lwm cov Kiabtoom nyias xyuas nyias pab nyias pawg li qub tiam sis txij ntawd los ces lawv sawv daws ua kam zwm rau tus Tojxeem Hmoob Looj Hej tas tib si.

    Hmoob Tsis Sib Haum Hmoob:

    Muas Tojxeem tuag tas, cov Kiabtoom sawv daws los sib tham sib sab laj ces thiaj pom zoo rau Lauj Kiabtoom Paj Txhim los ua tus Tojxeem. Nws los ua tus thawj tau ib nyuag ntu xwb ces nws ho tuag mus lawm. Cov Kiabtoom sawv daws laus lawm thiab lawv pom tias Tojxeem Lauj Paj Txhim tus tub Lauj Npliaj Yob ua tau txiv ntxhias thiab khov kho zoo tam leej txi. Tsuas yog, Lauj Npliaj Yob los ua tus thawj tau ib nyuag ntus xwb ces nws ho cia li thov kiag cov nom tswv Fakis tsa kiag nws tus tub hlob Lauj Txoov Tub los ua tus “Phub Loo” Tojxeem. Nws npaj cia li ntawd rau nws tus tub mus ua tus loj lawm nram ntej thiab nws muab txoj kev xaiv tsa tus Tojxeem Hmoob rhuav pov tseg li ntawd ces ib tsoom nom tswv Hmoob txawm pib tus siab rau nws heev. Cov coj noj coj haus txoj kev neej kev tsav tsuag tuaj ces peb ib tsoom kwv tij neej tsa Hmoob thiaj li pib ua neej tsis xws li luag tej. Ntev tom qab tuaj, kuv pom tus Fuab Tais Lostsuas tsa tus Comoos pej xeem Hmoob los saib xyuas peb cov kwv tij neej tsa Hmoob lawm ces kuv mam pom tias peb cov Hmoob rov qab pib ua neej xws li mab zoo li suav thiab muaj ntsej mauj muag li luag lwm haiv neeg.”

    Kuv muab tej lus uas kuv khaws pem toj nram hav coj los sib dho sau ua ib zag dab neeg Hmoob cia tseg rau cov tub ki tom qab. Zoo li tseem tshuav ntau yam ntxiv thiab. Nram ntej, yog leej twg nyiam tshawb tshuaj txheeb xyuas kom peb paub zaj nywj keeb ntawm peb Haiv neeg Hmoob tseeb tshaj no ntxiv thiab mas yuav zoo heev kawg nkaus.

    Xeephos (St.paul), tim 17 lub 4 hli xyoo 1996

    By: Kws Kho Mob Lis Txhiaj Xab Lisfoom

    Dr. Touxa Lyfoung
    xiongchang
    xiongchang
    Moderator
    Moderator


    Messages : 5005
    Date d'inscription : 2012-04-16

    keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb  ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ). Empty Re: keeb kwm hmoob pib lub neej nyob los ntsuag teb ( ປະຫວັດຂອງຊົມເຜົ່າ ມົ້ງ ຢູ່ໃນລາວ).

    Post  xiongchang 1st April 2014, 3:46 pm

    ......Thov zam txim ntau os?....Me muam kooj ziag kab zaug aws?....Yog hais tias....Keeb kwm hmoob pib xyoo 1917....Saw vsaub vwm....Rog paj cai xaus xyoo 1920....Los lawm os?....Pem xeev khuam kiag....Tsi muaj teeb meem loj....Muaj teeb meem loj....Yawm txiv - Yawm vauv....Txeeb toj xeem...."Kiang Khoi - Moung Nong Het"....Hmoob tawg....Ob pab xws li....Dab laug - Faiv ntaj - Ntxhais tub - Toj xeem tub npis....Kuv piav me ntsis li no xwb os?

      Current date/time is 9th May 2024, 10:52 am