HMOOB TSAV NTUJ

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

google-site-verification: googlefbfddf59e706b96b.html

Latest topics

» Ib tsoom Phoojywg Nej Nyob Licas lawm
by Liajntsuab 7th October 2019, 9:45 am

» NCIG XYUAS HMOOB NYAB LAJ TEB TSEEM UA LUB NEEJ NYOB TOJ SIAB
by Tub kev deb 3rd October 2019, 7:19 am

» Tshuaj Ntsuab
by PIJPAUJ 27th November 2018, 11:17 am

» NYOB ZOO OS
by cwjmemdub 10th October 2018, 9:37 pm

» TUS KAB MOB CANCER TXOV HMOOB LOS TAU ZE 600 TAWM XYOO & TSEEM YUAV MUAJ NTXIV
by Liajntsuab 13th April 2018, 11:57 am

» ***UA NEEB***
by shung 8th March 2018, 5:49 pm

» Neeb Saub ua rau neeg vwm
by shung 4th February 2018, 2:58 pm

» Xiong Chang
by koobpovtxuj 10th December 2017, 11:00 am

» Koobpovtxuj.
by koobpovtxuj 19th November 2017, 1:34 am

» kuv cov duab.
by koobpovtxuj 18th November 2017, 11:30 am

» KHAWV KOOB
by koobpovtxuj 30th September 2017, 4:29 pm

» tus Tswv Cheem Rog yog leeg twg ?
by koobpovtxuj 13th August 2017, 9:03 pm

» Nco txog Phas Nyas Tub Npis Lis Foom Txiaj Ntsim.
by Admin 1st August 2017, 5:12 pm

Tsev seev PajHuam

****Ua xua**** Nraug_11

Hmong beauty nature

****Ua xua**** Dsc08613

Compteur visitor

hnub 18/09/2010 los mus

    ****Ua xua****

    koojziagkabzaug
    koojziagkabzaug
    Moderator
    Moderator


    Messages : 3529
    Date d'inscription : 2010-02-28

    ****Ua xua**** Empty ****Ua xua****

    Post  koojziagkabzaug 13th September 2013, 12:48 am


    WISCONSIN DIVISION OF PUBLIC HEALTH
    Department of H
    ealth Services



    Tus Mob Leptospirosis
    Disease Fact Sheet Series

    ****Ua xua**** Leptos10

    Tus mob leptospirosis zoo li cas thiab nws cov tsos mob zoo li cas?
    Tus mob leptospirosis yog ib tug mob hu ua zoonotic
    (txhais tias yog kis ntawm tsiaj mus rau tib
    neeg). Tus mob no yeej muaj thoob ntuj, tab sis, kuj tsis tshua muaj nyob hauv lub xeev Wisconsin.
    Tus mob no chiv mob ntawm ntau cov kab mob hu ua Leptospira.

    Thaum mob mas tej zaum kuj yuav
    mob sib khuav xwb los yog mob hnyav tau thiab.
    Thaum chiv mob mas yuav pom cov tsos mob
    tshwm li no: ib sij huam chiv kub ib ce, ua daus no,
    mob ib ce, mob taub hau, thiab tej zaum kuj mob
    muag liab, mob plab, ntuav, raws plab, thiab sawv
    pob liab vog rau tej tawv nqaij. Tsawg zaus kawg,
    uas kuj ua rau daim npluag paj hlwb mob, daim siab los yog lub raum tsis ua hauj lwm, kuj yuav huam
    mus rau lub ntsws, thiab ua rau tus neeg ua fem feeb. Feem ntau cov uas raug mob hnyav mas yog
    cov neeg laus thiab tseem ua kom tuag taus.
    Ua nws ri li cas?
    Muaj ntau hom tsiaj qus thiab tsiaj nyeg (cov tsiaj yam li aub, nyuj, nees, npua, nas tsuag, mab, thiab
    mos lwj) ntxim yuav raug tus mob leptospirosis
    no yooj yim dua ces lawv yuav tso tus kab mob nrog
    zis los. Lawv cov zis yuav kis tus kab mob Leptospira bacterium mus rau tej dej, tej av noo, thiab tej
    vaj zaub. Thaum tej tug tib neeg uas muaj nqaij to nqaij ntuag ho mus nphav tau, los yog, noj tau tus
    kab mob nyob ntawm tej thaj chaw no mas nws yuav kis tau tus kab mob no. Vim tus tib neeg uas kis
    tau tus kab mob no lawm mas nws kuj yuav tso tu
    s kab mob no nrog zis los, ua li mas nws kuj yuav
    kis tau rau lwm tus neeg thiab, tab sis, li ntawd los kuj tsis pom muaj tshwm pes tsawg.
    Leej twg ntxim yuav raug tus kab mob leptospirosis no dua?
    Leej twg los yeej raug tau tus kab mob no, tab sis, cov neeg ntxim yuav raug yooj yim dua mas yog
    cov neeg uas lawv txoj hauj lwm yog tu tsiaj thiab
    tu tej yam cuab yeej uas ntub tsiaj tej zis. Cov neeg
    ntxim yuav raug tau tus kab mob no yooj yim tshaj mas yog cov neeg ua teb, cov kws kho tsiaj, cov
    neeg tu tsiaj, cov neeg tu tej chaw lim dej, thiab cov neeg khawb qhov tooj qhov hlau. Kuj muaj tsawg
    kawg, uas tib neeg yuav kis tau thaum mus ua si pw hav zoo los yog da dej, es ho nphav tau los haus
    tau ntawm tej dej ntawd los. Feem ntau mas pom m
    uaj tus mob leptospirosis tshwm rau thaum lub
    caij ntuj sov thiab rau thaum huab cua sov so ntawd.
    Yuav yog hov ntev li tom qab kis tas es cov tsos mob yuav tshwm sim?
    Feem ntau cov tsos mob tshwm sim li ntawm 5 mus rau 14 hnub tom qab kis tau, khwv yees li ntawm 2 mus rau 30 hnub.
    Yuav ua li cas thiaj kuaj paub tau tias yog tus mob leptospirosis?
    Yuav ncu kuaj tej kua nruab nrog cev (thawj 7 hnub), ces kuaj cov kua hlwb txha nqaj qaum (hnub 4
    txog hnub 10), thiab kuaj zis (tom qab 10 hnub) uas pi
    b chiv mob yog siv ib cov txuj tshwj xeeb los
    mus nrhiav tus kab mob no. Yog siv hom txuj kuaj
    ntshav hu ua microscopic agglutination test (MAT)
    los kuaj mas yuav pom cov ntshav tiv thaiv kab
    mob ntau. Kuj muaj ib yam txuj nyuam qhuav tsim
    tshiab hu ua ELIZA no uas siv los mus kuaj cov
    ntshav tiv thaiv kab mob IgM uas tam sim no lub
    chaw tswj kev mob nkeeg CDC tab tom ntsuam xyuas
    yuav siv vim nws yuav muaj peev xwm kuaj tau
    tus mob thaum nyuam qhuav kis tau. Vim lub caij ny
    uam qhuav kis tus kab mob tas tsis ntev ntawd
    mas kuj tsis tau ua rau tus neeg chiv mob, twb nt
    ev loo tom qab lawm mam li pom tus neeg chiv cov
    tsos mob tuaj, ua li mas nws kuj yuav kis tau r
    au coob leej ntau tus thiab thaum ntawd ces yuav cheem nyuaj.

    Yuav kho tus mob no li cas?
    Yog mob sib khuav xwb no ces siv cov tshuaj noj do
    xycycline los kho, hos yog mob hnyav lawm mas
    yuav tsum tau siv cov tshuaj penici
    llin txhaj raws hlab ntsha mus kho xwb. Kho thaum ntxov los yog
    thaum nyuam qhuav chiv mob kiag ma
    s yuav zoo tshaj xwb. Qee tu
    s neeg mob hnyav heev mas yuav tsum raug lim raum.
    Yog ib tug neeg raug tus mob leptospirosis dua lawm, lawv puas yuav rov qab kis tau dua?
    Yog ib tug neeg tau raug tus mob leptospirosis no lawm mas lawv yuav tsis raug tib hom kab mob Leptospira
    ntawd dua lawm tab sis, nws kuj yuav raug tau lwm hom kab mob Leptospira ces yuav ua mob taus.
    Yuav ua cas thiaj tiv thaiv kom tus mob leptospirosis no txhob ri tau?
    Rau cov neeg uas ua tej hauj lwm ntxim yuav raug tau tus kab mob no yooj yim mas yuav tsum tau
    hnav tej khaub ncaws, rau khau vov plab hlaub, rau hnab looj tes kom pab tiv thaiv lawv thiaj yuav tsis
    raug tus kab mob. Kuj yuav tau hnav li ntawd thaum
    muab tej tsiaj tuag mus pov tseg, los yog phais
    tej tsiaj tua noj. Yuav ceev faj txhob mus ze tej dej ts
    is huv thiab tej thaj av tsis huv thaum mus ua si
    hav zoov hav tsuag; tua cov nas tsuag kom txhob huam vam taus rau tej chaw neeg thiab tej tsiaj
    nyeg nyob mas kuj yuav tiv thaiv tau kom tsis txhob kis tau tus mob no. Tsis txhob mus da los kov tej
    me nyuam dej ntws, tej me nyuam pas dej, los yog tej lub pas dej loj thaum yus muaj nqaij to nqaij
    ntuag. Thaum mus da dej hauv tej me nyuam dej ntws, tej me nyuam pas dej, los tej lub pas dej loj
    mas yuav ceev faj tsis txhob nqos cov dej ntawd. Tsis txhob lam haus tej dej ntws, tej dej hauv me
    nyuam pas dej, los yog hauv pas dej loj uas tsis
    tau muab rhaub kom npau, lim, los yog muab tshuaj
    lim. Muab tej dej uas tauv nraum tej nchuav pov tseg.


    DEVELOPED BY THE DIVISION OF PUBLIC HEALTH, BUREAU OF COMMUNICABLE DISEASE
    COMMUNICABLE DISEASE EPIDEMIOLOGY SECTION.

    ****Ua xua**** F1145_10

    ****Ua xua**** 72699710

      Current date/time is 19th May 2024, 10:03 am