WISCONSIN DIVISION OF PUBLIC HEALTH
Department of H
ealth Services
Tus Mob Leptospirosis
Disease Fact Sheet Series
Disease Fact Sheet Series
Tus mob leptospirosis zoo li cas thiab nws cov tsos mob zoo li cas?
Tus mob leptospirosis yog ib tug mob hu ua zoonotic
(txhais tias yog kis ntawm tsiaj mus rau tib
neeg). Tus mob no yeej muaj thoob ntuj, tab sis, kuj tsis tshua muaj nyob hauv lub xeev Wisconsin.
Tus mob no chiv mob ntawm ntau cov kab mob hu ua Leptospira.
Thaum mob mas tej zaum kuj yuav
mob sib khuav xwb los yog mob hnyav tau thiab.
Thaum chiv mob mas yuav pom cov tsos mob
tshwm li no: ib sij huam chiv kub ib ce, ua daus no,
mob ib ce, mob taub hau, thiab tej zaum kuj mob
muag liab, mob plab, ntuav, raws plab, thiab sawv
pob liab vog rau tej tawv nqaij. Tsawg zaus kawg,
uas kuj ua rau daim npluag paj hlwb mob, daim siab los yog lub raum tsis ua hauj lwm, kuj yuav huam
mus rau lub ntsws, thiab ua rau tus neeg ua fem feeb. Feem ntau cov uas raug mob hnyav mas yog
cov neeg laus thiab tseem ua kom tuag taus.
Ua nws ri li cas?
Muaj ntau hom tsiaj qus thiab tsiaj nyeg (cov tsiaj yam li aub, nyuj, nees, npua, nas tsuag, mab, thiab
mos lwj) ntxim yuav raug tus mob leptospirosis
no yooj yim dua ces lawv yuav tso tus kab mob nrog
zis los. Lawv cov zis yuav kis tus kab mob Leptospira bacterium mus rau tej dej, tej av noo, thiab tej
vaj zaub. Thaum tej tug tib neeg uas muaj nqaij to nqaij ntuag ho mus nphav tau, los yog, noj tau tus
kab mob nyob ntawm tej thaj chaw no mas nws yuav kis tau tus kab mob no. Vim tus tib neeg uas kis
tau tus kab mob no lawm mas nws kuj yuav tso tu
s kab mob no nrog zis los, ua li mas nws kuj yuav
kis tau rau lwm tus neeg thiab, tab sis, li ntawd los kuj tsis pom muaj tshwm pes tsawg.
Leej twg ntxim yuav raug tus kab mob leptospirosis no dua?
Leej twg los yeej raug tau tus kab mob no, tab sis, cov neeg ntxim yuav raug yooj yim dua mas yog
cov neeg uas lawv txoj hauj lwm yog tu tsiaj thiab
tu tej yam cuab yeej uas ntub tsiaj tej zis. Cov neeg
ntxim yuav raug tau tus kab mob no yooj yim tshaj mas yog cov neeg ua teb, cov kws kho tsiaj, cov
neeg tu tsiaj, cov neeg tu tej chaw lim dej, thiab cov neeg khawb qhov tooj qhov hlau. Kuj muaj tsawg
kawg, uas tib neeg yuav kis tau thaum mus ua si pw hav zoo los yog da dej, es ho nphav tau los haus
tau ntawm tej dej ntawd los. Feem ntau mas pom m
uaj tus mob leptospirosis tshwm rau thaum lub
caij ntuj sov thiab rau thaum huab cua sov so ntawd.
Yuav yog hov ntev li tom qab kis tas es cov tsos mob yuav tshwm sim?
Feem ntau cov tsos mob tshwm sim li ntawm 5 mus rau 14 hnub tom qab kis tau, khwv yees li ntawm 2 mus rau 30 hnub.
Yuav ua li cas thiaj kuaj paub tau tias yog tus mob leptospirosis?
Yuav ncu kuaj tej kua nruab nrog cev (thawj 7 hnub), ces kuaj cov kua hlwb txha nqaj qaum (hnub 4
txog hnub 10), thiab kuaj zis (tom qab 10 hnub) uas pi
b chiv mob yog siv ib cov txuj tshwj xeeb los
mus nrhiav tus kab mob no. Yog siv hom txuj kuaj
ntshav hu ua microscopic agglutination test (MAT)
los kuaj mas yuav pom cov ntshav tiv thaiv kab
mob ntau. Kuj muaj ib yam txuj nyuam qhuav tsim
tshiab hu ua ELIZA no uas siv los mus kuaj cov
ntshav tiv thaiv kab mob IgM uas tam sim no lub
chaw tswj kev mob nkeeg CDC tab tom ntsuam xyuas
yuav siv vim nws yuav muaj peev xwm kuaj tau
tus mob thaum nyuam qhuav kis tau. Vim lub caij ny
uam qhuav kis tus kab mob tas tsis ntev ntawd
mas kuj tsis tau ua rau tus neeg chiv mob, twb nt
ev loo tom qab lawm mam li pom tus neeg chiv cov
tsos mob tuaj, ua li mas nws kuj yuav kis tau r
au coob leej ntau tus thiab thaum ntawd ces yuav cheem nyuaj.
Yuav kho tus mob no li cas?
Yog mob sib khuav xwb no ces siv cov tshuaj noj do
xycycline los kho, hos yog mob hnyav lawm mas
yuav tsum tau siv cov tshuaj penici
llin txhaj raws hlab ntsha mus kho xwb. Kho thaum ntxov los yog
thaum nyuam qhuav chiv mob kiag ma
s yuav zoo tshaj xwb. Qee tu
s neeg mob hnyav heev mas yuav tsum raug lim raum.
Yog ib tug neeg raug tus mob leptospirosis dua lawm, lawv puas yuav rov qab kis tau dua?
Yog ib tug neeg tau raug tus mob leptospirosis no lawm mas lawv yuav tsis raug tib hom kab mob Leptospira
ntawd dua lawm tab sis, nws kuj yuav raug tau lwm hom kab mob Leptospira ces yuav ua mob taus.
Yuav ua cas thiaj tiv thaiv kom tus mob leptospirosis no txhob ri tau?
Rau cov neeg uas ua tej hauj lwm ntxim yuav raug tau tus kab mob no yooj yim mas yuav tsum tau
hnav tej khaub ncaws, rau khau vov plab hlaub, rau hnab looj tes kom pab tiv thaiv lawv thiaj yuav tsis
raug tus kab mob. Kuj yuav tau hnav li ntawd thaum
muab tej tsiaj tuag mus pov tseg, los yog phais
tej tsiaj tua noj. Yuav ceev faj txhob mus ze tej dej ts
is huv thiab tej thaj av tsis huv thaum mus ua si
hav zoov hav tsuag; tua cov nas tsuag kom txhob huam vam taus rau tej chaw neeg thiab tej tsiaj
nyeg nyob mas kuj yuav tiv thaiv tau kom tsis txhob kis tau tus mob no. Tsis txhob mus da los kov tej
me nyuam dej ntws, tej me nyuam pas dej, los yog tej lub pas dej loj thaum yus muaj nqaij to nqaij
ntuag. Thaum mus da dej hauv tej me nyuam dej ntws, tej me nyuam pas dej, los tej lub pas dej loj
mas yuav ceev faj tsis txhob nqos cov dej ntawd. Tsis txhob lam haus tej dej ntws, tej dej hauv me
nyuam pas dej, los yog hauv pas dej loj uas tsis
tau muab rhaub kom npau, lim, los yog muab tshuaj
lim. Muab tej dej uas tauv nraum tej nchuav pov tseg.
DEVELOPED BY THE DIVISION OF PUBLIC HEALTH, BUREAU OF COMMUNICABLE DISEASE
COMMUNICABLE DISEASE EPIDEMIOLOGY SECTION.