WISCONSIN DIVISION OF PUBLIC HEALTH
Department of Health and Family Services
Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite
(aseptic meningitis, nonbacterial meningitis)
Kab mob npluag paj hlwb meningitis zoo li cas?
Meningitis yog ib tug mob uas ua mob rau daim npluag qhwv lub paj hlwb thiab tus hlwb txha caj
qaum. Cov kab mob hu ua bacteria, fungi los yog viruses yuav ua mob tau rau daim npluag paj hlwb.
Cov kab mob uas keev ua mob rau daim npluag paj hlwb mas yog cov kab mob viruses. Tej zaum kuj
yog ib tug kab mob xwb los yog ntau tus kab mob ua mob.
Cov tsos mob zoo li cas?
Cov tsos mob kuj muaj li no: kub cev, mob taub hau, caj dab txhav nrees, xeev siab thiab nkees heev.
Thaum cov me nyuam mos liab raug mas kuj paub nyuaj zog, tsuas paub tias lawv yuav txob taus,
qaug zog zias, thiab quaj tsis ntsiag los yog tsis xav noj mis li. Tus mob viral meningitis mas kuj tsis
ua kom tuag taus tsis zoo li tus mob bacterial meningitis uas cov tsos mob ntawm ob yam kab mob no
yeej zoo ib yam nkaus. (Raws li nyob Fab Kis teb mas kuj muaj cov uas tuag taus thiab. Sib kis zoo heev, Txaus ntshai heev, yog thaum muaj ib tug mob lawm mas lawv yuav txhaj tshuaj tiv thaiv rau cov neeg ib ncig ntawm tus mob tag nrho).
Cov tsos mob yuav tshwm sim thaum twg?
Cov tsos mob tshwm sim ntawm 3-7 hnub tom qab raug tus kab mob tas. Tus mob no yuav mob ntev
li ntawm 7-10 hnub ces tus neeg yuav rov zoo hlo tuaj.
Leej twg thiaj raug tus mob no?
Leej twg los yeej raug tau tus kab mob viral meningitis no, tiam sis feem ntau raug rau cov me nyuam
yaus. Feem ntau pom tshwm neeg raug tus mob no rau thaum lub caij ntuj sov xaus thiab lub caij
nplooj ntoo zeeg pib.
Kuj los ntawm lub txee txias uas txias tssi zoo, zaub mov tseem zov cia li muab tso rau hauv txee txias. Yuav ua rau xeeb tau cov kab mob Miningitis. Li nov qhov yuav tiv thaiv tau, yuav tsum muab javel los ntxuav lub txee txias ib hlis ib zaug. Kom tua kab mob.
Yam kabmob twg ua kom mob meningitis ?
Muaj li ntawm 90% mas yog ua mob los ntawm tej kab mob nyob hauv hnyuv quav hu ua
enteroviruses, yam li cov coxsackie viruses thiab echoviruses. Muaj qee zaum, mas tus mob viral
meningitis no kuj mob nrog rau thaum ua mob qog (mumps los yog mob hlwv (herpes). Tej kab mob
uas kis raws tej yoov tshaj cum los kuj ua tau mob li no thiab. Nyob hauv Wisconsin no kuj muaj ob
peb tug tau raug mob li no lawm (saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raw yoos tshaj cum-Arboviral
Infections fact sheet).
Cov kab mob uas ua tau mob viral meningitis no ri li cas?
Vim muaj ntau yam kab mob sib kis tau uas muaj peev xwm ua kom mob viral meningitis tau. Yuav
los saib seb yog hom kab mob twg thiab nws kis li cas. Tej cov kab mob mas kis thaum kov tau quav
los yog thaum nqus los kov tau tus neeg mob tej kua ncauj kua ntswg. Yoov tshaj cum kuj ri tau lwm
yam mob tab sis kuj tsis pom ri tau cov mob no (saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raws yoov
tshaj cum-Arborvial Infections fact sheet). Koj yuav ri tau tus mob no rau lwm tus li 3 hnub tom qab
koj kis tau tus kab mob los thiab yuav li 10 hnub tom qab koj chiv mob.
Tus neeg mob viral meningitis no puas kis tau rau lwm tus?
Cov kab mob hauv cov hnyuv quav-enteroviruses, yog cov ua kom mob viral meningitis. Cov kab
mob no mas sib kis zoo heev li. Hmoov zoo kawg uas cov tib neeg tau raug cov kab mob no kuj tsis
muaj mob hnyav los yog tsis pom chiv mob dab tsi li. Tib neeg kuj raug tej kab mob no tsis tseg hauv
lawm lub neej, tab sis, tsuas muaj li 1 leeg ntawm 1000 leej thiaj li huam mus ua mob meningitis xwb.
Cov kab mob uas kis raws yoov tshaj cum mas kuj kis tsis tau ntawm ib tug neeg mus rau lwm tus
(saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raws yoov tshaj cum-Arboviral Infection fact sheet).
- txuas ntxiv -
Puas yuav cais tus neeg mob viral meningitis ?
Tsis tas yuav muab nws cais kom nruj li cas. Feem ntau cov neeg mob no kis cov kab mob no ntawm
quav thiab kua ncauj kua ntswg los xwb, ua li mas cov neeg uas ua mob lawm yuav tsum tau ntxuav
tes kom huv si thaum mus plob tas thiab thaum tshuab ntswg tas. Thaum tus neeg mob hnoos los
txham mas nws yuav tsum npog nws lub qhov ncauj qhov ntswg.
Yuav kho tus mob viral meningitis no li cas?
Kuj tsis muaj ib yam tshuaj tab meeg siv los kho tus mob viral meningitis no. Cov kws kho mob kuj
tau siv tej cov tshuaj kom txo tus kub ntawm lub cev thiab kom qhov dias taub hau ntaug; tsis tas li,
kuj kom pw so thiab haus dej kom ntau xwb. Feem ntau, 7-10 hnub xwb ces cov neeg mob no kuj
zoo hlo lawm.
DEVELOPED BY THE DIVISION OF PUBLIC HEALTH, BUREAU OF COMMUNICABLE DISEASE
COMMUNICABLE DISEASE EPIDEMIOLOGY SECTION
PPH 42103H (Rev. 05/04)