HMOOB TSAV NTUJ

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

google-site-verification: googlefbfddf59e706b96b.html

Latest topics

» Ib tsoom Phoojywg Nej Nyob Licas lawm
by Liajntsuab 7th October 2019, 9:45 am

» NCIG XYUAS HMOOB NYAB LAJ TEB TSEEM UA LUB NEEJ NYOB TOJ SIAB
by Tub kev deb 3rd October 2019, 7:19 am

» Tshuaj Ntsuab
by PIJPAUJ 27th November 2018, 11:17 am

» NYOB ZOO OS
by cwjmemdub 10th October 2018, 9:37 pm

» TUS KAB MOB CANCER TXOV HMOOB LOS TAU ZE 600 TAWM XYOO & TSEEM YUAV MUAJ NTXIV
by Liajntsuab 13th April 2018, 11:57 am

» ***UA NEEB***
by shung 8th March 2018, 5:49 pm

» Neeb Saub ua rau neeg vwm
by shung 4th February 2018, 2:58 pm

» Xiong Chang
by koobpovtxuj 10th December 2017, 11:00 am

» Koobpovtxuj.
by koobpovtxuj 19th November 2017, 1:34 am

» kuv cov duab.
by koobpovtxuj 18th November 2017, 11:30 am

» KHAWV KOOB
by koobpovtxuj 30th September 2017, 4:29 pm

» tus Tswv Cheem Rog yog leeg twg ?
by koobpovtxuj 13th August 2017, 9:03 pm

» Nco txog Phas Nyas Tub Npis Lis Foom Txiaj Ntsim.
by Admin 1st August 2017, 5:12 pm

Tsev seev PajHuam

Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite  Nraug_11

Hmong beauty nature

Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite  Dsc08613

Compteur visitor

hnub 18/09/2010 los mus

    Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite

    koojziagkabzaug
    koojziagkabzaug
    Moderator
    Moderator


    Messages : 3529
    Date d'inscription : 2010-02-28

    Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite  Empty Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite

    Post  koojziagkabzaug 7th January 2011, 3:12 pm


    WISCONSIN DIVISION OF PUBLIC HEALTH
    Department of Health and Family Services


    Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite

    (aseptic meningitis, nonbacterial meningitis)


    Kab mob npluag paj hlwb meningitis zoo li cas?

    Meningitis yog ib tug mob uas ua mob rau daim npluag qhwv lub paj hlwb thiab tus hlwb txha caj
    qaum. Cov kab mob hu ua bacteria, fungi los yog viruses yuav ua mob tau rau daim npluag paj hlwb.
    Cov kab mob uas keev ua mob rau daim npluag paj hlwb mas yog cov kab mob viruses. Tej zaum kuj
    yog ib tug kab mob xwb los yog ntau tus kab mob ua mob.

    Cov tsos mob zoo li cas?

    Cov tsos mob kuj muaj li no: kub cev, mob taub hau, caj dab txhav nrees, xeev siab thiab nkees heev.
    Thaum cov me nyuam mos liab raug mas kuj paub nyuaj zog, tsuas paub tias lawv yuav txob taus,
    qaug zog zias, thiab quaj tsis ntsiag los yog tsis xav noj mis li. Tus mob viral meningitis mas kuj tsis
    ua kom tuag taus tsis zoo li tus mob bacterial meningitis uas cov tsos mob ntawm ob yam kab mob no
    yeej zoo ib yam nkaus. (Raws li nyob Fab Kis teb mas kuj muaj cov uas tuag taus thiab. Sib kis zoo heev, Txaus ntshai heev, yog thaum muaj ib tug mob lawm mas lawv yuav txhaj tshuaj tiv thaiv rau cov neeg ib ncig ntawm tus mob tag nrho).

    Cov tsos mob yuav tshwm sim thaum twg?

    Cov tsos mob tshwm sim ntawm 3-7 hnub tom qab raug tus kab mob tas. Tus mob no yuav mob ntev
    li ntawm 7-10 hnub ces tus neeg yuav rov zoo hlo tuaj.

    Leej twg thiaj raug tus mob no?

    Leej twg los yeej raug tau tus kab mob viral meningitis no, tiam sis feem ntau raug rau cov me nyuam
    yaus. Feem ntau pom tshwm neeg raug tus mob no rau thaum lub caij ntuj sov xaus thiab lub caij
    nplooj ntoo zeeg pib.
    Kuj los ntawm lub txee txias uas txias tssi zoo, zaub mov tseem zov cia li muab tso rau hauv txee txias. Yuav ua rau xeeb tau cov kab mob Miningitis. Li nov qhov yuav tiv thaiv tau, yuav tsum muab javel los ntxuav lub txee txias ib hlis ib zaug. Kom tua kab mob.

    Yam kabmob twg ua kom mob meningitis ?

    Muaj li ntawm 90% mas yog ua mob los ntawm tej kab mob nyob hauv hnyuv quav hu ua
    enteroviruses, yam li cov coxsackie viruses thiab echoviruses. Muaj qee zaum, mas tus mob viral
    meningitis no kuj mob nrog rau thaum ua mob qog (mumps los yog mob hlwv (herpes). Tej kab mob
    uas kis raws tej yoov tshaj cum los kuj ua tau mob li no thiab. Nyob hauv Wisconsin no kuj muaj ob
    peb tug tau raug mob li no lawm (saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raw yoos tshaj cum-Arboviral
    Infections fact sheet).

    Cov kab mob uas ua tau mob viral meningitis no ri li cas?

    Vim muaj ntau yam kab mob sib kis tau uas muaj peev xwm ua kom mob viral meningitis tau. Yuav
    los saib seb yog hom kab mob twg thiab nws kis li cas. Tej cov kab mob mas kis thaum kov tau quav
    los yog thaum nqus los kov tau tus neeg mob tej kua ncauj kua ntswg. Yoov tshaj cum kuj ri tau lwm
    yam mob tab sis kuj tsis pom ri tau cov mob no (saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raws yoov
    tshaj cum-Arborvial Infections fact sheet). Koj yuav ri tau tus mob no rau lwm tus li 3 hnub tom qab
    koj kis tau tus kab mob los thiab yuav li 10 hnub tom qab koj chiv mob.

    Tus neeg mob viral meningitis no puas kis tau rau lwm tus?

    Cov kab mob hauv cov hnyuv quav-enteroviruses, yog cov ua kom mob viral meningitis. Cov kab
    mob no mas sib kis zoo heev li. Hmoov zoo kawg uas cov tib neeg tau raug cov kab mob no kuj tsis
    muaj mob hnyav los yog tsis pom chiv mob dab tsi li. Tib neeg kuj raug tej kab mob no tsis tseg hauv
    lawm lub neej, tab sis, tsuas muaj li 1 leeg ntawm 1000 leej thiaj li huam mus ua mob meningitis xwb.
    Cov kab mob uas kis raws yoov tshaj cum mas kuj kis tsis tau ntawm ib tug neeg mus rau lwm tus
    (saib daim ntawv qhia txog kab mob kis raws yoov tshaj cum-Arboviral Infection fact sheet).
    - txuas ntxiv -

    Puas yuav cais tus neeg mob viral meningitis ?

    Tsis tas yuav muab nws cais kom nruj li cas. Feem ntau cov neeg mob no kis cov kab mob no ntawm
    quav thiab kua ncauj kua ntswg los xwb, ua li mas cov neeg uas ua mob lawm yuav tsum tau ntxuav
    tes kom huv si thaum mus plob tas thiab thaum tshuab ntswg tas. Thaum tus neeg mob hnoos los
    txham mas nws yuav tsum npog nws lub qhov ncauj qhov ntswg.

    Yuav kho tus mob viral meningitis no li cas?

    Kuj tsis muaj ib yam tshuaj tab meeg siv los kho tus mob viral meningitis no. Cov kws kho mob kuj
    tau siv tej cov tshuaj kom txo tus kub ntawm lub cev thiab kom qhov dias taub hau ntaug; tsis tas li,
    kuj kom pw so thiab haus dej kom ntau xwb. Feem ntau, 7-10 hnub xwb ces cov neeg mob no kuj
    zoo hlo lawm.

    DEVELOPED BY THE DIVISION OF PUBLIC HEALTH, BUREAU OF COMMUNICABLE DISEASE
    COMMUNICABLE DISEASE EPIDEMIOLOGY SECTION
    PPH 42103H (Rev. 05/04)

    Kab Mob Npluag Paj Hlwb-Viral Meningitis, Méningite  Meningitisbabywatch

      Current date/time is 19th May 2024, 8:19 am